Juostinio pamato įrengimas

Pamatas – tai pastato dalis, perduodanti pagrindui apkrovas. Pamatai skirstomi į sekliuosius, polinius ir giliuosius.
Esant silpnam gruntui, rekomenduojama daryti gelžbetoninius monolitinius juostinius pamatus.
Seklieji pamatai statomi iškastoje duobėje.  Įrengus pamato konstrukciją, duobė užpilama gruntu ir sutankinama. Tokie pamatai perduoda pastato apkrovą pagrindui padu. Seklieji pamatai įgilinami ne daugiau kaip 3 metrus.
Pamatą sudaro gelžbetoninė atraminė pagalvė ir HAUS klojinių blokų sienos. Priklausomai nuo veikiančių apkrovų dydžio ir sienos konstrukcijos storio, parenkmi 20 arba 30 cm pločio klojinių blokai.
Rūsio sienos taip pat įrengiamos naudojant HAUS klojinių blokus.

Pamato gylio parinkimas

Parenkant pado įgilinimą, būtina atsižvelgti į:
– įšalo gylį;
– požeminio vandens lygį;
– laikančiojo grunto sluoksnio padėtį;
– iškasų poveikį gretimiems statiniams;
– grunto laikomosios galios sumažėjimą dėl klimatinių poveikių.
Mažiausias konstrukcinis pamato įgilinimas yra 50 cm žemiau projektinio žemės paviršiaus lygio. Pamato konstrukcija į grunto laikantįjį sluoksnį įgilinama nuo 10 iki 100 cm.

Betoninių blokų montavimas

Iškasus pamatų duobę pirmiausia montuojamas pamato padas, kurio storis po HAUS klojinių blokų siena yra ne mažesnis kaip 20 cm. Pamato padas armuojamas armatūros tinklais.
Mūro gaminiai pagal LST EN 1996-1-1:2005 reikalavimus turi būti perrišami perstumiant gaminius atstumu a:

juostiniu pamatu perrisimas

 

a ≥ 0,4 · hu mm,
≥ 40 mm, kai hu ≤ 250 mm

 

 

 

Mažiausias mūro gaminių perrišimo perstumiant ilgis 10 cm. Rekomenduojamas perrišimo perstumiant ilgis – 25 cm.

Juostinio pamato kampuose, norint pravesti išilginę armatūrą, turi būti išpjaunama šoninė bloko sienelė.

bloku modifikavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

HAUS P6-20 kampinis klojinių blokas taip pat gali būti naudojamas vidurinėje konstrukcijos dalyje. Tokiu atveju išpjaunama galinė bloko sienelė (raizginys).

armaturai sieneles ispjovimas

 

 

 

 

 

 

 

 

Naudojant 30 cm pločio klojinių blokus, kampinis blokas gaunamas nupjaunant šonines sieneles ir vidurinę sienelę, armatūros pravedimui.

ispjauta sieneles dalis isilgines armaturos pravedimui

 

 

 

 

 

 

 

 

Betono išeiga HAUS klojinių blokams:

betono iseiga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Betonavimo darbai

Betonavimo darbai atliekami pagal ST 121895674.06:2009  “Betonavimo darbai” reikalavimus. Betono mišinys klojamas horizontaliais sluoksniais visame betonuojamos konstrukcijos plote. Kad visa betoninė konstrukcija būtų vienalytė, ką tik paruoštą betono mišinį reikia kloti ant ankstesnio sutankinto sluoksnio, kurio cementas dar nepradėjo stingti.
Prieš užmonolitinant HAUS klojinių blokus, jų paviršius drėkinamas vandeniu. Rekomenduojama užbetonuoti iki trijų blokų eilių, kai betono slankumo klasė S3 (takus). Kai konstrukcija yra aukšta, betonavimas vykdomas etapais. Kiekviename etape užbetonuojama trys su puse blokų eilės. Taip užtikrinamas betono ir HAUS klojinių blokų sukibtis. Naudojamas C20/25 klasės betonas.
Pradinėje sukloto betono kietėjimo stadijoje reikia palaikyti tam tikrą temperatūros ir drėgmės režimą. Betonas, periodiškai laistomas, vasarą saugomas nuo saulės spindulių, o žiemą – nuo šalčio. Atviri betono paviršiai uždengiami  ne vėliau kaip po 10-12 valandų nuo betonavimo pabaigos.
Vasarą betonas, pagamintas su paprastu portlandcemenčiu, laistomas septynias paras. Kai oro temperatūra aukštesnė kaip 15° C, pirmąsias tris paras dieną betonas laistomas kas 3 h ir vieną kartą naktį, vėliau – ne rečiau kaip tris kartus per parą. Išbetonuotą konstrukciją galima pradėti laistyti tik po 5- 10 h. Kai paros oro vidutinė temperatūra yra 3° C ir žemesnė, betono galima nelaistyti.
Kietėjančio betono priežiūros trukmė nustatoma, atsižvelgiant į cemento hidratacijos greitį, betono savybes, aplinkos temperatūrą ir santykinę drėgmę. Įvertinant tuos faktorius kietėjančio betono priežiūros trukmė būna nuo  2 iki 10 parų.
Tais atvejais, kai betonas turi būti atsparus dilumui arba yra veikiamas nepalankių aplinkos sąlygų priežiūros trukmė turi būti pailginta.
Išramstymų nuėmimo laikas priklauso nuo betono kietėjimo greičio ir konstrukcijos paskirties.


Cokolio ir pamato apšiltinimas

Siekiant apsaugoti cokolį nuo pažeidimų, rekomenduojama prie tinkuojamų cokolių daryti tik atviras vėdinamas ir drenuojamas nuogrindas (pagal ST 2124555837.01:2013). Ant atvirų vėdinamų ir drenuojamų nuogrindų mažiau kaupiasi drėgmė bei teršalai, mažiau aptaškomas cokolių paviršius ir mažiau genda cokolių apdaila.

cokolio termoizoliacija
Lietaus ir grunto drėgmės poveikio cokolio tinkuojamai sudėtinei termoizoliacinei sistemai schema, esant atvirai vėdinamai ir drenuojamai nuogrindai

Kai prie cokolių tenka daryti betoninių plytelių ar kitokią uždarą nuogrindą, rekomenduojama cokoliams naudoti vėdinamą termoizoliacinę sistemą su lakštinių medžiagų apdaila. Iš tokios šiltinimo sistemos vėdinamu tarpu greičiau pasišalina atsitiktinė drėgmė. Tokių cokolių apdaila genda retai. Be to cokolio šiltinimo sistema yra lengvai remontuojama, t. y. jeigu joje atsiranda gedimų, juos galima nesunkiai pataisyti.

uzdara nuogrinda su termo izoliacija

Lietaus ir grunto drėgmės poveikio cokolio vėdinamai termoizoliacinei sistemai schema, esant uždarai nuogrindai

Kai cokolių apdailai naudojamos apdailos plytelės, nuogrindos gali būti daromos atviros vėdinamos ir drenuojamos arba uždaros.
Kai pastate nera rūsio, cokolių ššilumos izoliacija nuleidžiama iki nuogrindos, bet ne mažiau kaip 600 mm nuo pirmo aukšto grindų ššilumos izoliacijos.
Siekiant sumažinti šiltinimo sistemoje drėgmės bei teršalų sankaupas, rekomenduojama šilumos izoliacijos plokščių klijuojamą paviršių tepti klijais ištisai. Kai atitvarų paviršiai nutepti bitumine hidroizoliacija, šilumos izoliacijai klijuoti prie jų turi būti naudojami alkidiniai arba kiti klijai, gerai sukimbantys su bitumine hidroizoliacija. Grunte esantį polistireninį putplastį rekomenduojama dengti gumbuota drenažine membrana. Ji apsaugo šilumos izoliaciją nuo mechaninių pažeidimų, teršalų bei drėgmės kaupimosi. Cokolių tinkui rekomenduojama naudoti skiedinius, turinčius vandenį bei teršalus atstumiančių priedų (silikoną, polipropileną ir pan.).

juostiniai pamatai brezinys

Mažiausias apsauginis betono sluoksnis

Vardinis apsauginis betono sluoksnis projektuojamas pagal LST EN 1992-1-1:2005 reikalavimus:

čia
cmin – mažiausias apsauginio betono sluoksnio storis;
Δcdev – apsauginio betono sluoksnio storio nuokrypis, 10 mm.

juostiniu pamatu inkaravimas

Mažiausias betono sluoksnio storis išilginei armatūrai:

čia
k – koeficientas, priklausantis nuo pamato pagrindo. Ant nelygių paviršių liejamo betono mažiausias apsauginis betono sluoksnis padidinamas. Mažiausias apsauginis betono sluoksnis turėtų būti bent k1 mm, jei betonas liejamas ant paruošto grunto (įskaitant barstalą), ir k2 mm, jei betonas liejamas tiesiai ant grunto. Rekomenduojamos reikšmės yra 40 mm ir 75 mm;
cmin,b – mažiausias apsauginis betono sluoksnis pagal sukibties reikalavimą (LST EN 1992-1-1 4.2 lentelė) atskirai išdėstytiems strypams lygus strypo skersmeniui Ø;
cmin,dur – mažiausias apsauginis betono sluoksnis pagal aplinkos sąlygų reikalavimus. Pagal konstrukcijos poveikių klasę XC2 iš LST EN 1992-1-1 4.4N lentelės cmin,dur = 25 mm, kai rekomenduojama konstrukcijos klasė S4;
Δcdur,γ – papildomas saugos elementas. Rekomenduojama reikšmė yra 0 mm;
Δcdur,st – mažiausio apsauginio betono sluoksnio sumažėjimas, jei naudojamas nerudyjantis plienas. Rekomenduojama reikšmė be papildomo patikslinimo yra 0 mm;
Δcdur,add – mažiausio apsauginio betono sluoksnio sumažėjimas, jei naudojama papildoma apsauga. Rekomenduojama reikšmė be papildomo patikslinimo yra 0 mm.
Ant nelygių paviršių liejamo betono mažiausias apsauginis betono sluoksnis turi būti padidinamas dydžių k1 arba k2 mm: kai betonas liejamas ant paruošto grunto (įskaitant barstalą) k1=40 mm, kai tiesiai ant grunto – k2=75 mm.

Rūsio sienos armavimas

Pamato armatūra skaičiuojama vadovaujantis euronormomis LST EN 1992-1-1:2005.
Pamatas apskaičiuojamas kaip sija ant tampraus pagrindo. Atraminės pagalvės lentynos dirba kaip gembės, todėl yra armuojamos armatūros tinklais.
Rūsio sienos apskaičiuojamos kaip necentriškai gniuždomas elementas.
Toliau pateikiamas juostinio pamato konstrukcinis sprendinys vieno aukšto gyvenamajam namui su palėpe ir rūsiu, kai gruntas morėninis smėlingas dulkingas molis, labai stiprus (Ec ≈ 45 MPa, qc ≈ 5,4 MPa, c = 30°, φ = 20°).
Atraminė pagalvė armuojama Ø12 S500 klasės armatūros tinklu, kurio akutė 250 mm. Atraminėje pagalvėje įbetonuojami inkariniai Ø12 S500 klasės armatūros strypai, kurie užtikrina pamato pado ir HAUS blokų sienos bendrą darbą. Inkarinių strypų žingsnis 250 mm. HAUS klojinių blokų siena armuojama horizontaliais Ø10 S500 klasės armatūros strypais, kurie klojami į kiekvieną blokų eilę (kas 25 cm). Vertikaliai armatūrai parinkti 4Ø12 S500 klasės armatūros strypų karkasai, kurie išdėstomi kas 50 cm.

Juostinio pamato konstrukciją ir armavimą turi patvirtinti konstruktorius.

juostiniai pamatai cokolio mazgas

 

Call Now Button